- mugurkt
- mugùrkt interj. 1. rijimo garsui žymėti: Mugùrkt ir prarijo Trg. Mugùrkt, i nebliko Slnt. Bjauriai valgai: mugùrkt mugùrkt Tv. Mugùrkt ir gera (geria) taip balsingai Ggr. Kaip užsiverčia puodynę, kaip įsisiurbia lūpomis – mugurkt mugurkt nei arklys rš. Mūsų moterėlės, mūsų moterėlės prisivirė košelės vienam pienely, mugurkt mugurkt (kregždės balso pamėgdžiojimas) LTR(Šmn). 2. niurkt: Kažkoks žvėrelis šoko į upę – mugùrkt ir pasinėrė Žvr. Neštukavok, ba tik mugùrkt ir būsi galuj [šulinio] Slm.
Dictionary of the Lithuanian Language.